Mažytė mama (Įgarsinta lietuviškai)

Céline Sciamma („Liepsnojančios moters portretas“, 2019 m., „Kino pavasaris“) pasakoja universalią ir poetišką istoriją apie praradimą, atmintį, nuostabą ir vaizduotę mergaitės akimis. Neli ką tik neteko mylimos močiutės ir padeda tėvams tvarkyti savo mamos vaikystės namus. Tyrinėdama namą ir mišką, kuriame žaisdavo jos mama Marion, Neli sutinka bendraamžę mergaitę, statančią slėptuvę. Jos vardas taip pat Marion. Dialogą tarp kartų kuriantis filmas įgyvendina daugelio svajonę sutikti ir susidraugauti su savo tėvais jaunystėje.

„Mažytė mama“ skleidžiasi lyg pasaka, apgaubta šiltos rudeniškos melancholijos. Sunkiomis temomis ji švelniai užgula ištvermingų jaunų veikėjų pečius. Gamtos belaikiškumo apsuptyje Sciamma’os tiksli režisūra nukreipia žvilgsnį į smalsią vaikišką nuostabą žengiant į stojišką suaugėlišką būtį. Minimalistine forma ir egzistencinių tiesų šnabždesiu filmas kalba skirtingoms kartoms ir kuria šviesų gedėjimo bei atminties paveikslą, pakylėja ir paguodžia mus prisiliesdamas prie gyvenimo ir mirties ribų.“ (Andrei Tănăsescu)

Céline Sciamma (Portrait of a Lady on Fire, 2019, “Kino Pavasaris”) tells universal and poetic tale of loss, memory, wonder and imagination, revealed through the eyes of a girl. Nelly has just lost her beloved grandmother and is helping her parents clean out her mother’s childhood home. While exploring the house and the surrounding woods where her mom, Marion, used to play Nelly meets a girl her own age building a treehouse. Her name is also Marion. The film initiates a dialogue among the generations and fulfills the dream of many to meet and befriend one’s parents when they were young.