Šūvis į Ahedės kelį
Y., penktą dešimtį įpusėjęs Izraelio režisierius, atvyksta pristatyti vieno iš savo filmų į nuošalų kaimą dykumos pakrašty. Ten jis sutinka Kultūros ministerijos atstovę Jahalom ir susivokia atsidūręs dviejose kovose, kurių nė vienos negali laimėti. Viena – prieš laisvės kapituliaciją savo šalyje, kita – prieš artėjančią mylimos motinos mirtį. Per vieną dieną jis pasiekia ir peržengia savo ribas.
„Tai filmas, kuris be jokių skrupulų demaskuoja Izraelio kultūros politikos šališkumą. Tai filmas – atsisveikinimas su mama. Tai filmas – terapija, kuria tarsi bandoma suvirškinti fantasmagorišką patirtį Berlyne triumfavusiems „Sinonimams“ grįžus į Izraelį. Būtų galima ilgai tęsti apie persidengiančius asmeninius, politinius ir kūrybinius filmo sluoksnius, tačiau dar svarbiau paminėti galingą energiją, kurią filmo forma dovanoja režisierius. Ji įkvepia tikėjimą savo vertybių puoselėjimo ir pasipriešinimo svarba.“ (Aistė Račaitytė)
Y., an Israeli filmmaker in his mid-forties, arrives in a remote village at the far end of the desert to present one of his films. There he meets Yahalom, an officer for the Ministry of Culture, and finds himself fighting two losing battles: one against the death of freedom in his country, the other against the death of his beloved mother. Over the course of one day, he pushes beyond his own limits.
Filmą pristato:
