Kai pultelis nebepadeda – pirmieji žingsniai
Tikrai pažįstama situacija: atsisėdi vakare prie televizoriaus, spaudai mygtuką pultelyje ir… nieko. Ekranas juodas, gal tik kažkokia lemputė mirksi arba net ji tyliai. Pirmas impulsas – spausti visus mygtukus iš eilės, paskui pulti keikti techniką ir gamintojus. Bet sustokime. Dažniausiai problema nėra tokia baisi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus. Taip, skamba banaliai, bet net patyrę meistrai patvirtins – pusė visų „gedimų” pasirodo esą atjungtas maitinimo laidas arba išsekusios pultelio baterijos. Pažiūrėkite, ar tikrai laidas įkištas į lizdą, ar pats lizdas veikia (galite įjungti į jį kitą prietaisą). Patikrinkite, ar nenuspaudėte ant maitinimo laido kojos kėdės, ar nepersilaužė jis už televizoriaus. Jei turite ilginamąjį laidą su mygtuku – įsitikinkite, kad jis įjungtas.
Dėl pultelio – ištraukite baterijas ir vėl įdėkite. Jei nepadeda, pamėginkite įjungti televizorių mygtuku ant paties korpuso. Dauguma šiuolaikinių televizorių turi bent vieną fizinį mygtuką, nors kartais jį rasti reikia paieškoti. Jei televizorius įsijungia mygtuku, bet ne pulteliu – problema aiški.
Maitinimo problemos – dažniausias kaltininkas
Kai televizorius visiškai nereaguoja – nei lemputės nedega, nei garsų negirdėti – greičiausiai kaltas maitinimo blokas. Šiuolaikiniuose televizoriuose tai gana sudėtinga elektronikos dalis, kuri paverčia kintamąją srovę iš lizdo į nuolatinę, tinkamą televizoriaus komponentams maitinti.
Maitinimo bloko gedimas gali pasireikšti keliais būdais. Kartais televizorius tiesiog „miręs” – jokių gyvybės ženklų. Kitais atvejais lemputė mirksi tam tikru ritmu (pavyzdžiui, tris kartus iš eilės), kas dažnai reiškia konkrečią klaidą. Pasižiūrėkite į savo televizoriaus instrukciją arba paieškokite internete pagal modelį – gamintojai dažnai turi mirksėjimo kodų sąrašus.
Maitinimo bloko gedimo priežastys būna įvairios. Viena populiariausių – išdegę kondensatoriai. Juos atpažinti nesunku net neatidarant televizoriaus: jei kondensatorius sugedo, jo viršutinė dalis išsipučia arba net plyšta. Tai ypač dažna problema senesniuose televizoriuose arba tuose, kurie dirba nestabilioje elektros tinkle vietovėje. Įtampos šuoliai, perkūnijos – visa tai trumpina kondensatorių gyvenimą.
Kita problema – perdegusios saugiklės. Jos skirtos apsaugoti televizorių nuo perkrovų, tad jei kažkas nutiko elektros tinkle, saugiklė pasiaukoja pirmoji. Tai gera žinia, nes pakeitus saugiklę televizorius vėl veiks. Bloga žinia – jei saugiklė perdega ne dėl išorinių priežasčių, o dėl vidinio gedimo, nauja saugiklė irgi perdegę iškart arba po kurio laiko.
Ekranas švelniai švyti, bet vaizdo nėra
Įdomesnė situacija – kai televizorius tarsi veikia (girdi garsą, lemputės dega), bet ekrane nieko nematyti arba matosi tik labai silpnas, vos įžiūrimas vaizdas. Pasvieskite žibintuvėliu į ekraną – jei pamatote vaizdą, nors ir labai tamsų, problema su apšvietimu.
Šiuolaikiniuose LCD ir LED televizoriuose už ekrano apšvietimą atsakingos specialios lempos arba LED juostos. Jos gali sugesti dėl natūralaus nusidėvėjimo (ypač senesniuose modeliuose su CCFL lempomis) arba dėl maitinimo grandinės gedimo. LED apšvietimas paprastai tvaresnis, bet ir jis ne amžinas.
LED juostų gedimas dažnai pasireiškia dalinai – ekrano dalis švies normaliai, o dalis bus tamsi arba visai neapšviesta. Tai atsitinka, kai viena ar kelios LED lemputės sudega, o jos sujungtos nuosekliai – sugenda viena, neveikia visa grandinė. Teoriškai tokią LED juostą galima pakeisti, bet praktiškai tai dažnai kainuoja nemažai, nes reikia beveik visiškai išardyti televizorių.
Inverterio gedimas – dar viena galima priežastis. Tai elektroninė schema, kuri maitina apšvietimo lempas. Jei inverteris neveikia, lempos negaus reikiamos įtampos ir neužsidegs. Inverterio remontas ar keitimas paprastai pigesnis nei LED juostų keitimas.
Vaizdas yra, bet kažkas ne taip
Kartais televizorius įsijungia, bet vaizdas keistas: horizontalios arba vertikalios linijos, spalvoti kvadratėliai, dubliuotas vaizdas, arba ekranas tiesiog užšąla vienoje vietoje. Tokios problemos dažniausiai rodo gedimą vaizdo apdorojimo grandinėje arba pačiame ekrane.
Jei matote vertikalias spalvotas linijas, kurios neišnyksta keičiant kanalus ar šaltinius – greičiausiai problema su pačiu ekranu arba vaizdo plokšte (T-CON board). Ši plokštė kontroliuoja, kaip signalas patenka į ekraną. Horizontalios linijos taip pat gali reikšti T-CON problemas arba gedusį ekraną.
Pikselių „mirimas” – kai ekrane atsiranda visada įsijungusių arba visada išjungtų pikselių – paprastai reiškia paties LCD skydelio problemą. Keletas mirusių pikselių dar toleruotina (nors ir nemalonu), bet jei jų daugėja arba atsiranda linijų – situacija blogėja. Deja, LCD skydelio keitimas dažniausiai neapsimoka ekonomiškai, ypač jei televizorius ne naujas.
Vaizdo užšalimas arba periodiški „trūkinėjimai” gali būti susiję su programine įranga. Taip, televizoriai šiais laikais turi operacines sistemas, kurios gali „buginti” kaip ir bet kuri kita programinė įranga. Pabandykite atjungti televizorių nuo maitinimo minutei (ne tik pulteliu išjungti, o ištraukti kištuką), tada vėl įjungti. Tai iš naujo paleidžia sistemą ir kartais išsprendžia problemą.
Garsas yra, vaizdo nėra – arba atvirkščiai
Kai girdi garsą, bet neveikia vaizdas (arba atvirkščiai) – bent žinai, kad televizorius iš principo gyvas. Tokios problemos dažnai susijusios su konkrečių komponentų gedimais, o ne visiška katastrofa.
Jei yra garsas, bet nėra vaizdo – patikrinkite visus jungtis. HDMI kabelis gali būti pažeistas arba netinkamai įkištas. Pamėginkite kitą HDMI lizdą televizoriuje, kitą kabelį. Įsitikinkite, kad pasirinkote teisingą įvesties šaltinį (televizoriaus meniu). Skamba elementariai, bet tikrai dažnai žmonės tiesiog pamiršta perjungti iš TV į HDMI1 ar panašiai.
Jei keičiant šaltinius vaizdas neatsiranda niekur – problema televizoriuje. Gali būti gedusi vaizdo procesorius arba pagrindinė plokštė (main board). Ši plokštė – tarsi televizoriaus smegenys, ji apdoroja visus signalus. Jos gedimas gali pasireikšti įvairiai: nėra vaizdo, nėra garso, televizorius neatsako į komandas, arba veikia labai keistai.
Atvirkštinė situacija – vaizdas yra, garso nėra – paprastai lengviau išsprendžiama. Pirmiausia patikrinkite, ar neišjungtas garsas (taip, kartais taip paprasta). Pažiūrėkite garso nustatymus meniu – gal netyčia perjungtas į išorinę garso sistemą arba ausinių išvestį. Jei tikrai nieko nepadeda, gali būti gedę garsiakalbiai arba garso stiprintuvo schema, bet tai rečiau pasitaiko.
Kai televizorius įsijungia ir iškart išsijungia
Ypač erzinanti problema – kai televizorius įsijungia sekundei ar dviem, gal net pamato logotipą, bet tuoj pat vėl išsijungia. Arba įsijungia ir išsijungia cikliškai, be perstojo. Tai aiškus ženklas, kad kažkas ne taip su apsaugos grandimis.
Šiuolaikiniai televizoriai turi įvairias apsaugos sistemas. Jei aptinka problemą (per didelę srovę, per aukštą temperatūrą, trumpąjį jungimą), jie automatiškai išsijungia, kad nesugestų dar labiau. Tai protinga funkcija, bet kai ji suveikia nuolat, televizorių naudoti neįmanoma.
Dažniausia tokio elgesio priežastis – maitinimo bloko problemos. Gali būti, kad vienas iš kondensatorių silpnas ir negali palaikyti reikiamos įtampos, kai televizorius bando pilnai įsijungti. Arba vienas iš įtampos reguliatorių veikia netinkamai. Kita galimybė – apšvietimo grandinėje trumpasis jungimas, ir kai televizorius bando įjungti apšvietimą, apsauga iškart sustabdo darbą.
Perkaitimas taip pat gali sukelti tokį elgesį. Jei televizoriaus ventiliacijos angos užsikimšusios dulkėmis, o aušinimo sistema nebeveikia efektyviai, temperatūros jutikliai gali signalizuoti problemą ir išjungti įrenginį. Pabandykite švelniai pūsti į ventiliacijos angas (geriau dulkių siurbliu su siaurėjančia antgaliu), gal padės.
Programinės įrangos keblumėri
Šiuolaikiniai „protingi” televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliais ekranais. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali turėti programinės įrangos problemų. Kartais televizorius neįsijungia ne dėl aparatūros gedimo, o dėl to, kad programinė įranga „pakibo” arba sugedo.
Jei televizorius įsijungia iki logotipo ir ten užstringa, arba rodo klaidos pranešimą – greičiausiai problema su firmware. Galite pamėginti priverstinai perkrauti sistemą. Skirtingų gamintojų televizoriuose tai daroma skirtingai – paprastai reikia laikyti nuspaustą tam tikrą mygtukų kombinaciją įjungiant televizorių. Paieškokite instrukcijų savo modeliui internete.
Kai kurie gamintojai leidžia atnaujinti arba atkurti programinę įrangą per USB. Reikia atsisiųsti firmware failą iš gamintojo svetainės, įrašyti į USB atmintinę, įkišti į televizorių ir sekti instrukcijas. Tai gali išgelbėti televizorių, kuris „susibrikino” po nesėkmingo atnaujinimo arba dėl programinės klaidos.
Tačiau būkite atsargūs – neteisingas firmware atnaujinimas gali paversti televizorių visiškai neveikiančiu „plytgaliu”. Jei nesate tikri, ką darote, geriau pasikonsultuokite su specialistu. Kai kuriems modeliams reikia specialios įrangos programinei įrangai atkurti.
Ką daryti ir ko nedaryti
Svarbiausia taisyklė bandant išsiaiškinti, kodėl televizorius neveikia – nesikišti, jei nesuprantate, ką darote. Televizoriuje yra aukštos įtampos komponentai, kurie gali būti pavojingi net išjungtam įrenginiui. Kondensatoriai gali išlaikyti krūvį dar ilgai po to, kai ištraukėte kištuką iš lizdo.
Jei vis dėlto nusprendėte atidaryti televizorių – būtinai ištraukite maitinimo laidą ir palaukite bent 30 minučių. Niekada nelieskite komponentų plika ranka, ypač kondensatorių. Jei nežinote, kaip atrodo kondensatorius ar saugiklė – geriau neatidaryti. Vienas netikėtas prisilietimas gali sukelti elektros smūgį arba dar labiau sugadinti televizorių.
Ką galite daryti saugiai? Patikrinti visus laidus ir jungtis, išvalyti dulkes iš ventiliacijos angų (išjungtam televizoriui), pamėginti kitą maitinimo lizdą, pakeisti pultelio baterijas, išbandyti skirtingus HDMI kabelius ir lizdus. Tai paprasti dalykai, kurie išsprendžia nemažą dalį problemų.
Jei problema sudėtingesnė – ieškokite profesionalios pagalbos. Televizorių remontas nėra brangus, ypač jei problema paprasta (pvz., kondensatoriaus keitimas gali kainuoti 20-40 eurų). Žinoma, jei televizorius senas ir reikia keisti ekraną – greičiausiai apsimokės pirkti naują. Bet daugeliu atvejų remontas vis dar racionalesnis pasirinkimas nei pirkimas.
Dar vienas patarimas – prieš kviesdami meistrą arba vežant televizorių į servisą, užsirašykite visą svarbią informaciją: modelį, gedimo simptomus, kada prasidėjo problema, ką jau bandėte daryti. Tai padės meistrams greičiau diagnozuoti problemą ir galbūt sutaupys jūsų pinigų.
Kai televizorius vis dėlto atgijo – ir kaip pratęsti jo gyvenimą
Tarkime, pavyko išsiaiškinti problemą ir televizorius vėl veikia. Puiku! Bet kaip užtikrinti, kad problema nepasikartotų ir televizorius tarnautų kuo ilgiau?
Pirma – apsaugokite nuo įtampos šuolių. Įsigykite normalų įtampos stabilizatorių arba bent jau kokybišką ilginamąjį laidą su apsauga nuo perkrovų. Tai ypač svarbu, jei gyvenant vietovėje, kur elektros tinklas nestabilus arba dažnos perkūnijos. Vienas įtampos šuolis gali padaryti žalą, kurią taisyti kainuos šimtus eurų.
Antra – ventiliacija. Televizorius neturėtų stovėti uždaroje spintelėje be oro cirkuliacijos. Jam reikia erdvės aplink, kad karštas oras galėtų išeiti. Periodiškai (bent kartą per pusmetį) švelniai išvalykite dulkes nuo ventiliacijos angų. Perkaitimas – viena iš pagrindinių elektronikos gedimų priežasčių.
Trečia – programinė įranga. Jei turite protingą televizorių, leiskite jam atsinaujinti, kai siūlo. Gamintojai taiso klaidas ir gerina stabilumą. Bet jei televizorius jau senas ir nebegauna atnaujinimų – geriau atjunkite jį nuo interneto, kad išvengtumėte galimų saugumo problemų.
Ketvirta – švelnumas. Netrankykite televizoriaus, nedarykite staigių temperatūros pokyčių (pvz., neneškite šalto televizoriaus iš garažo į šiltą kambarį ir iškart nejunkite). Elektronika mėgsta stabilumą ir ramybę.
Ir paskutinis dalykas – būkite realistai. Jei televizorius jau tarnavęs 10-15 metų ir pradeda gedinti, galbūt laikas pagalvoti apie naują. Šiuolaikiniai televizoriai daug ekonomiškesni, turi geresnę vaizdo kokybę ir daugiau funkcijų. Kartais atsisveikinimas su senu draugu yra protingiausias sprendimas, net jei širdis skauda.
Televizorių gedimai – tai ne pabaiga, o tik mažas iššūkis. Dauguma problemų išsprendžiamos paprastai ir nebrangiai, jei žinai, ko ieškoti. O jei ne – visada yra žmonės, kurie žino. Svarbiausia nepulti į paniką ir neišmesti dar veikiančio (ar lengvai suremontuojamo) televizoriaus tik dėl to, kad jis vieną dieną nenorėjo įsijungti.
