Prisipažinsiu iš karto – kai pirmą kartą man teko aiškinti klientui iš Vokietijos, kodėl jo televizoriaus „flyback transformatorius” (arba kaip mes sakome, „atgalinės eigos transformatorius”) sudegė, jaučiausi kaip idiotas su žodynu rankose. Kaunas tampa vis įvairiakalbiškesnis miestas, ir TV meistrams tai kelia visai naujų problemų, kurių mūsų senoliai amatininkai net neįsivaizdavo.
Prieš kokius penkerius metus užtekdavo mokėti lietuviškai ir rusiškai – tiek amžinai vietinių, tiek atvykėlių iš Rytų buvo pakankamai. Dabar? Klientų ratas išsiplėtė – ukrainiečiai, lenkai, kartais net vokiečiai ar prancūzai, ieškantys būstą Kaune ir susinešę savo senus televizorius iš namų. Ir visi jie turi tą pačią problemą: televizorius neveikia, o kaip paaiškinti, kas konkrečiai sugedo, jei bendrinė kalba yra tik gestai ir Google Translate?
Kodėl paprastas vertėjas dažnai nesuveikia
Čia ir pradedasi galvos skausmas. Paimi telefoną, įvedi „matricos plokštė sugedo” ir gauni kažkokį absurdą, kuris niekaip nesusišnekės su normaliu techniniu terminu. Google Translate ar panašūs įrankiai puikiai tvarkosi su buitine kalba – „labas, kaip sekasi”, bet kai reikia išversti „T-CON plokštė”, „backlight inverteris” ar „capacitor leak” – ten jau prasideda cirkas.
Aš pats kartą bandžiau klientui iš Ukrainos paaiškinti, kad problema yra „power supply board” – vertėjas man išvertė kažką panašaus į „energijos tiekimo lenta”. Skambėjo taip, lyg aiškinčiau apie medinę lentą, o ne elektronikos plokštę. Klientas suglumo, aš suglumau, ir galiausiai tiesiog atsisegiau televizorių ir parodžiau pirštu – „šitas”.
Kas iš tikrųjų padeda
Su laiku pradėjau naudoti specializuotus techninius vertėjus, kurie skirti tiksliai elektronikos ir remonto sričiai. Tokie įrankiai turi žodynus, kur „capacitor” liks kondensatoriumi, o ne kažkokia „talpykla”, kaip mėgsta versti bendrieji įrankiai. Skirtumas kartais atrodo mažas, bet klientui, kuris nesupranta lietuviškai, tai gali reikšti visiškai kitokį supratimą apie tai, kas vyksta su jo įranga.
Praktiškai naudinga turėti paruoštą sąrašą dažniausiai pasitaikančių terminų su vertimais – tokį savo „špargalką”. Pas mus dirbtuvėje toks sąrašas kabo prie sienos: lietuviškai, angliškai, rusiškai ir ukrainietiškai. „Įtampos šuolis”, „trumpasis jungimas”, „atlydimo laikas” – šie žodžiai kartojasi kiekvieną dieną, tad prasminga jų neieškoti iš naujo su kiekvienu klientu.
Vaizdas vertas tūkstančio žodžių
Nuoširdžiai, kartais vertėjas visai nereikalingas. Jei matau, kad klientas nesupranta terminų, tiesiog atidarau televizorių ir rodau. Sudegęs kondensatorius atrodo panašiai visose kalbose – juoda, ištinusi, dažnai su trūkusiu viršumi. Nuotraukos telefone taip pat gelbsti – dažnai iš anksto nufotografuoju panašias problemas kitiems remonto atvejams, ir tiesiog parodau: „žiūrėk, taip atrodo tavo problema”.
Šis metodas ypač veikia su vyresnio amžiaus klientais, kurie apskritai sunkiai naudojasi technologijomis, nesvarbu kokia kalba. Jiems paaiškinimas per vaizdą kartais suprantamesnis nei bet koks tekstinis vertimas, net jei tas vertimas būtų idealiai tikslus.
Kai vertėjas tampa priešu
Yra viena situacija, kurios stengiuosi visiškai vengti – tai pernelyg pasitikėti automatiniu vertimu kalbant apie kainas ir garantijas. Kartą per neapsižiūrėjimą vertėjas išvertė „garantija netaikoma dėl vandens pažeidimo” kaip kažką, kas skambėjo panašiai į „garantija netaikoma dėl jūsų kaltės”. Klientas suprato, kad jį kaltina apgaulingai, ir kilo visiškai nereikalingas konfliktas.
Nuo tada svarbiausius, jautriausius dalykus – kainas, garantijų sąlygas, terminus – stengiuosi rašyti aiškiai, paprastai, be sudėtingų sakinio konstrukcijų, kurias vertėjas gali interpretuoti klaidingai. Kuo trumpesnis ir paprastesnis sakinys, tuo mažiau vietos nesusipratimams.
Ką iš to visko išsinešiau
Kalbos barjeras remonto versle nėra tik smulki nepatogumas – tai realus dalykas, kuris gali sugadinti klientų pasitikėjimą arba, atvirkščiai, jį sustiprinti, jei sugebi susitvarkyti gerai. Techniniai vertėjai su specializuotais žodynais tikrai palengvina gyvenimą, bet jie nėra stebuklingas sprendimas – žmogiškas kontaktas, vaizdinė medžiaga ir paprastas, aiškus kalbėjimas dažnai svarbiau nei bet kokia programa.
Ir galiausiai – šypsena bei kantrybė vis dar veikia visose kalbose. Klientas, kuris jaučia, kad tu tikrai stengiesi jam padėti, atleis netikslų vertimą ar nesusipratimą dėl termino. O tas, kuris jaučia, kad jam tiesiog kalbama automatiškai išverstais sakiniais be pastangų supratimą pagerinti – tas dažniausiai daugiau nesugrįžta.
