Kai televizorius staiga atsisakė klausyti
Grįžtate namo po sunkios darbo dienos, norite atsipalaiduoti prie mėgstamo serialo, spaudžiate nuotolinio valdymo pultelio mygtuką ir… nieko. Televizorius tiesiog neįsijungia. Arba dar blogiau – įsijungia, bet po kelių sekundžių vėl išsijungia. Galbūt mirksi raudona lemputė, tarsi bandydama jums ką nors pasakyti Morze abėcėle. Tokios situacijos tikrai nesukelia džiaugsmo, bet prieš skambindami remonto meistrui ar skubėdami į parduotuvę naujo televizoriaus, verta išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko.
Maitinimo problemos yra viena dažniausių televizorių gedimų priežasčių. Gera žinia ta, kad ne visada tai reiškia brangų remontą ar naują įrangą. Kartais problema gali būti visai paprasta ir išsprendžiama per kelias minutes. Blogoji žinia – kartais tai tikrai rimtas gedimas, reikalaujantis specialisto įsikišimo. Šiame straipsnyje išmoksime atpažinti skirtingus maitinimo problemų simptomus ir suprasti, ką jie gali reikšti.
Pirmieji žingsniai: ką patikrinti prieš keliant paniką
Prieš pradedant kaltinti televizorių ar jo sudėtingas elektronines schemas, verta atlikti kelis paprastus patikrinimus. Tai gali pasirodyti juokinga, bet patikėkite – net patyrę technikai visada pradeda nuo šių elementarių dalykų.
Pirmiausia patikrinkite elektros lizdą. Taip, skamba banaliai, bet jūs nustebsite, kiek kartų problema būna būtent čia. Įkiškite į tą patį lizdą kitą prietaisą – telefonų įkroviklį, lemputę ar ką nors panašaus. Veikia? Puiku, galime eiti toliau. Jei ne – problema jūsų elektros instaliacijoje, ne televizoriuje.
Pažiūrėkite į maitinimo laidą. Ar jis tvirtai įkištas tiek į televizorių, tiek į lizdą? Kartais laidai atsijungia patys, ypač jei turite namų gyvūnėlių ar mažų vaikų. Apžiūrėkite laidą visą jo ilgį – ar nėra matomų pažeidimų, įlinkimų, perpjovimų? Jei laidas atrodo pažeistas, tai gali būti jūsų problema.
Daugelis šiuolaikinių televizorių turi išorinį maitinimo adapterį (tokią juodą dėžutę laide). Palieskite jį – ar jis neįkaitęs pernelyg? Jei adapteris degina ranką, tai aiškus ženklas, kad jis gali būti sugedęs. Normalus darbas – jis turėtų būti šiltas, bet ne karštas.
Lemputės kalba: ką reiškia mirksintys signalai
Dauguma televizorių turi būsenos lemputę – paprastai raudoną ar mėlyną šviesulę priekinėje panelėje. Ši mažytė lemputė gali papasakoti daug apie tai, kas vyksta jūsų televizoriuje. Gamintojų kalbos šiek tiek skiriasi, bet yra keletas bendrų modelių.
Jei lemputė dega nuolat raudonai ir televizorius neįsijungia, tai paprastai reiškia, kad maitinimas ateina, bet kažkas blokuoja televizoriaus įsijungimą. Tai gali būti apsaugos funkcija, kuri suveikė aptikusi problemą viduje. Kartais tai išsprendžiama paprasčiausiai ištraukiant kištuką iš lizdo ir palaukus 5-10 minučių – tai vadinama „kietojo perkrovimo” procedūra.
Mirksinčios lemputės – tai jau sudėtingiau. Skirtingi mirksėjimo dažniai ir sekos dažniausiai reiškia skirtingus gedimus. Pavyzdžiui, Sony televizoriai mirksi skirtingą skaičių kartų priklausomai nuo problemos tipo. Trys trumpi mirkstelėjimai gali reikšti vieną gedimą, penki – visai kitą. Jūsų televizoriaus instrukcijoje (arba gamintojo svetainėje) turėtų būti mirksėjimo kodų lentelė. Taip, verta paskaityti tą nuobodžią instrukciją – kartais ji tikrai praverčia.
Jei lemputė visai nešviečia, net neįkišus į lizdą – tai rimtas požymis, kad maitinimas apskritai nepasiekia televizoriaus valdymo schemos. Problema gali būti maitinimo šaltinyje, saugikliuose ar pačioje maitinimo plokštėje.
Garsai ir kvapai: kai televizorius bando jums ką nors pasakyti
Mūsų ausys ir nosis gali būti puikūs diagnostikos įrankiai. Televizoriai, ypač gedimo metu, kartais skleidžia garsus ar kvapus, kurie daug ką pasako apie problemą.
Cypstelėjimas ar spragtelėjimas bandant įjungti televizorių – tai gali būti normalus reiškinys. Daugelis televizorių skleidžia lengvą spragtelėjimą, kai įsijungia relė (toks elektromagnetinis jungiklis). Tačiau jei girdite pasikartojančius spragtelėjimus, tarsi televizorius bando įsijungti, bet nesiseka – tai aiškus maitinimo problemos požymis. Dažniausiai tai reiškia, kad maitinimo šaltinis bando startuoti, bet kažkas jam trukdo.
Aukšto tono cypimas ar zvimbimas – tai gali būti susijęs su kondensatoriais ar transformatoriais maitinimo plokštėje. Kai kurie garsai yra normalūs (ypač senesniuose televizoriuose), bet jei garsas naujas arba labai garsus – tai problemų ženklas.
O dabar apie kvapus. Jei užuodžiate degėsių kvapą, plastiko ar elektronikos degimo kvapą – nedelsiant ištraukite televizorių iš lizdo. Tai rimtas signalas, kad kažkas viduje perkaito ar net dega. Niekada nebandykite toliau naudoti televizoriaus, skleidžiančio degėsių kvapą. Tai gali būti ne tik televizoriaus galo ženklas, bet ir gaisro pavojus.
Kai vaizdas atsiranda ir išnyksta
Kartais televizorius įsijungia, galbūt net pasirodo logotipas, bet po kelių sekundžių ar minučių ekranas vėl užgęsta. Arba vaizdas atsiranda tik po kelių bandymų. Tokios intermituojančios problemos yra ypač erzinančios, nes jos apsunkina diagnostiką.
Jei televizorius įsijungia, bet greitai išsijungia – tai dažnai reiškia perkaitimo problemą. Šiuolaikiniai televizoriai turi temperatūros jutiklius ir automatiškai išsijungia, kai tampa per karšta. Patikrinkite, ar televizorius turi pakankamai vietos vėdinimui. Ar ventiliacijos angos nėra užkimštos dulkėmis? Ar televizorius nestovi per arti sienos ar spintelėje be tinkamo oro judėjimo?
Kitas dažnas scenarijus – televizorius veikia šaltai, bet po šildymosi pradeda kelti problemas. Tai gali reikšti, kad kažkuris komponentas maitinimo plokštėje blogai elgiasi aukštoje temperatūroje. Dažniausiai kaltininkai būna kondensatoriai, kurie senėdami praranda talpą ir tampa jautrūs karščiui.
Yra ir atvirkštinė situacija – televizorius neįsijungia iškart, bet po kelių bandymų ar palaukus šiek tiek laiko pradeda veikti. Tai gali reikšti, kad kažkuriam komponentui reikia „įšilti” arba kad yra prastas kontaktas, kuris kartais veikia, kartais ne.
Vidinis pasaulis: kas gali sugesti maitinimo sistemoje
Jei jau nustatėme, kad problema tikrai televizoriuje, o ne išoriniuose dalykuose, verta suprasti, kas gi ten viduje gali sugesti. Nors nerekomenduoju patys lįsti į televizorių (ten yra pavojingos įtampos, net išjungtame!), žinojimas apie galimas problemas padės bendraujant su meistru ar priimant sprendimą dėl remonto.
Kondensatoriai – tai vienas dažniausių gedimų šaltinių. Šie komponentai kaupia elektros energiją ir padeda stabilizuoti įtampą. Laikui bėgant jie sensta, ypač jei televizorius veikia karštoje aplinkoje. Sugedę kondensatoriai dažnai išsipučia – jų viršutinė dalis tampa išgaubta vietoj plokščios. Kartais jie net prateka. Kondensatorių keitimas – palyginti nebrangus remontas, jei problema tik juose.
Maitinimo plokštė – tai atskira plokštė televizoriuje, kuri paverčia elektros tinklo įtampą į įvairias žemesnes įtampas, reikalingas skirtingoms televizoriaus dalims. Ši plokštė patiria didžiausią elektrinį krūvį ir yra viena pažeidžiamiausių. Joje gali sudegti įvairūs komponentai – tranzistoriai, diodai, integrinės schemos. Maitinimo plokštės keitimas paprastai kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo modelio.
Saugikliai ir apsaugos schemos – televizoriai turi įvairias apsaugas nuo perkrovų, trumpųjų jungimų ir kitų problemų. Kartais suveikia saugiklis, ir tai apsaugo televizorių nuo didesnių žalų. Saugiklio keitimas – labai pigus remontas, bet svarbu suprasti, kodėl jis perdegė. Jei tiesiog pakeisti saugiklį neišsiaiškinus priežasties, jis gali vėl perdegti arba dar blogiau – gali sudegti kažkas brangesnio.
Pagrindinė plokštė – nors rečiau, bet ir ji gali turėti maitinimo problemų. Kartais problema ne maitinimo plokštėje, o pagrindinėje plokštėje, kuri tiesiog neduoda signalo įsijungti. Tai sudėtingesnė ir brangesnė problema.
Kada verta remontuoti, o kada geriau pirkti naują
Tai amžinas klausimas, su kuriuo susiduriame ne tik su televizoriais, bet ir su dauguma elektronikos. Sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių, ir nėra vieno teisingo atsakymo visiems atvejams.
Televizoriaus amžius – tai pirmasis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti. Jei jūsų televizoriui 2-3 metai ir jis buvo vidutinės ar aukštos klasės modelis, remontas dažniausiai apsimoka. Jei televizoriui 7-10 metų, net jei remontas nebrangus, verta pagalvoti apie naują. Per tą laiką technologijos labai pažengė į priekį – naujas televizorius turės geresnį vaizdą, mažesnę energijos sąnaudą ir šiuolaikines funkcijas.
Remonto kaina – bendroji taisyklė sako, kad jei remontas kainuoja daugiau nei 50% naujo panašaus televizoriaus kainos, geriau pirkti naują. Tačiau čia yra niuansų. Jei turite 65 colių premium klasės televizorių, kurio naujas kainuotų 1500 eurų, o remontas kainuoja 400 eurų – tai vis tiek geras sandoris. Bet jei turite 32 colių biudžetinį modelį, kurio naujas kainuoja 200 eurų, o remontas 100 eurų – galbūt verta pagalvoti apie naują su garantija.
Diagnostikos kaina – kai kurie servisai ima pinigus už diagnostiką (20-50 eurų), kurie dažnai įskaičiuojami į remonto kainą, jei sutinkate remontuoti. Bet jei diagnostika parodo brangų remontą ir atsisakote jo, tie pinigai dingsta. Todėl kartais apsimoka iš anksto paklausti apytikslės remonto kainos pagal simptomus.
Ką daryti dabar: praktiniai žingsniai
Taigi, jūsų televizorius turi maitinimo problemų. Štai konkretus veiksmų planas, kaip elgtis toliau.
Pirma, atlikite visus paprastus patikrinimus, apie kuriuos kalbėjome – lizdas, laidas, adapteris, kietasis perkrovimas (ištraukti iš lizdo 10 minučių). Jei turite išorinį maitinimo adapterį, pabandykite paskolinti tokį patį iš draugo ar pažįstamo – tai pigus būdas patikrinti, ar problema adaptery.
Antra, užsirašykite visus simptomus. Kaip tiksliai elgiasi televizorius? Ar lemputė šviečia, kaip mirksi? Ar girdėti kokie garsai? Kada problema prasidėjo? Ar buvo koks įvykis prieš tai (audra, elektros tinklo svyravimai)? Ši informacija bus labai naudinga meistrui.
Trečia, paieškokite informacijos internete. Įveskite savo televizoriaus modelį ir simptomus – dažnai rasite, kad kiti žmonės turėjo panašią problemą. Forumuose ir YouTube galite rasti vertingų patarimų. Tik būkite atsargūs – ne visi internete rasti patarimai yra saugūs ar teisingi.
Ketvirta, jei televizorius dar garantijoje – skambinkite gamintojui ar parduotuvei. Garantinis remontas turėtų būti nemokamas. Net jei garantija pasibaigė prieš kelis mėnesius, verta paskambinti – kartais gamintojai pratęsia garantiją tam tikriems gedimams ar modeliams.
Penkta, jei spręsite kreiptis į servisą, gaukite kelias kainas. Skirtingų servisų kainos gali labai skirtis. Klauskite, ar kaina galutinė, ar gali būti papildomų mokesčių. Ar įskaičiuota diagnostika? Ar bus garantija remontui?
Kai televizorius vėl švies kaip naujas
Maitinimo problemos gali atrodyti bauginančios, bet dažnai jos išsprendžiamos paprasčiau nei galvojame. Kartais pakanka paprasto perkrovimo, kartais reikia pakeisti kondensatorių už 20 eurų, o kartais – taip, kartais televizoriaus kelias tikrai pasiekė pabaigą.
Svarbiausia – nepulti į paniką ir neveikti impulsyviai. Metodiškas požiūris, pradedant nuo paprasčiausių dalykų ir palaipsniui einant link sudėtingesnių, padės sutaupyti laiko ir pinigų. Ir net jei galiausiai nuspręsite, kad laikas naujo televizoriaus, bent jau žinosite, kad išnagrinėjote visas galimybes.
Elektronika šiandien yra sudėtinga, bet ne magija. Su šiek tiek kantrybės ir loginės analizės dažnai galime patys nustatyti problemos šaltinį arba bent jau suprasti, su kuo susiduriame. O tai jau pusė pergalės – ar tai būtų pigus remontas, ar pagrįstas sprendimas investuoti į naują įrangą.
